Šio aukso spalvos brangakmenio pavadinimas kilo iš graikiško žodžio pyr, kuris reiškia „ugnis”. Pirito brangakmeniai gali būti naudojami kibirkštims kurti, jei jais smūgiuojama į metalą ar kitą kietą medžiagą. Pirito gabalėliai buvo naudojami flinto tipo šaunamuosiuose ginkluose, kad padėtų išgauti reikiamą kibirkštį. Pirito brangakmeniai buvo svarbūs gaminant sierą ir sieros rūgštį, ypač Antrojo pasaulinio karo metais. Tačiau dar gerokai prieš šį panaudojimą kai kurios Amerikos indėnų tautos piritą vertino kaip gydomąjį akmenį. Viktorijos epochoje piritas buvo mėgstamas akmuo raižytoms rozetėms, batų sagtims, žiedams ir kitiems dekoratyviniams elementams kurti.
Dėl auksinės pirito spalvos, blizgesio ir didelio savitojo svorio šį brangakmenį galima supainioti su auksu, todėl jis taip ir pramintas – kvailių auksu. Piritas taip pat gana panašus į kitą brangakmenį, vadinamą markazitu, tačiau markazitas neturi tokio pat žalvarinio atspalvio.

Nors dažniausiai aptinkamas Kanadoje, Meksikoje, Namibijoje, Peru, Rusijoje ir Ispanijoje, pirito galima rasti visame pasaulyje, nes jis susidaro bet kokioje aplinkoje. Piritas yra žalvario spalvos mineralas, pasižymintis metaliniu blizgesiu, primenančiu auksą. Pirito cheminė sudėtis – geležies disulfidas (FeS2), jis yra labiausiai paplitęs sulfidas. Piritas sudaro įdomiausias natūralias struktūras, įskaitant beveik tobulus kubus ir oktaedrus. Kitas įdomus darinys yra vadinamasis skvarbusis dvynys, kai du ar daugiau kristalų susipina tarpusavyje. Pirito telkiniuose gali būti nedideli kiekiai kitų mineralų ar brangakmenių, pavyzdžiui, kobalto, nikelio, sidabro ir tikrojo aukso.

Piritas nuo seno vertinamas kaip stiprus apsauginis akmuo, saugantis nuo neigiamos energijos ir aplinkos teršalų. Taigi šis akmuo taip pat padeda skatinti fizinę gerovę. Stimuliuodamas antrąją ir trečiąją čakras, piritas stiprina proto jėgą ir valią.