Amonitai – viena iš plačiausiai žinomų fosilijų – tai dabar jau išnykusių jūrinių moliuskų, vadinamų amonitais, eolitai. Kadangi prieš išnykstant prieš 65 mln. metų amonitų būta labai daug, jų fosilijų šiandien randama gana daug. Amonito pavadinimas kilo nuo dievo Amono, kuris turėjo spiralinius avino ragus ir iš pradžių buvo Etiopijos arba Libijos dievybė, vėliau garbinta visame Egipte ir dalyje Graikijos.

Amonitų fosilijų rasta visuose žemynuose, įvairaus dydžio ir įvairių spalvų, nors dažniausiai pasitaikančios natūralios šių fosilijų spalvos yra ruda ir pilka. Amonitų fosilijos susidarė, kai amonitai žuvo ir jų kiautai susigėrė į smėlį ar dumblą. Dėl susiformavusių sluoksnių kiautas laikui bėgant buvo apsaugotas nuo pažeidimų. Susiformavus sluoksniams ir susidarius slėgiui kiaute, į kameras prasiskverbdavo mineralinių medžiagų turtingas vanduo, kuris galiausiai susikristalizuodavo į uolieną primenančią fosiliją, kurią randame šiandien. Kartais amonito paviršius gali būti su vaivorykštiniu blizgesiu – opalizuotas arba piritizuotas.

Nenuostabu, kad spiralės formos amonitai yra pokyčių ir teigiamo judėjimo simboliai. Spiralė įsiurbia neigiamą energiją, filtruoja ją per kameras ir išlaisvina šviežią, teigiamą energiją. Amonitai siejami su senovės žiniomis, o tai prasminga, atsižvelgiant į tai, kaip seniai šios fosilijos egzistuoja.
Amonitai pirmiausia siejami su trečiosios akies čakra, o antrinė – su bazine čakra. Nors amonitas nėra gimimo akmuo, jis siejamas su Vandenio ir Vėžio zodiako ženklais. Manoma, kad amonitų fosilijos padeda nuo tokių negalavimų kaip kraujospūdis ir degeneracinių sutrikimų, pavyzdžiui, turinčių įtakos ausims ir plaučiams.