Chrizokolis, karbonatinio vario brangakmenių karalius, yra viliojančios, ryškios mėlynai žalios spalvos ir dažnai painiojamas su turkiu, nes turi daug vizualinių panašumų. Jį dažnai galima rasti susimaišiusį su malachitu, turkiu ir azuritu, todėl susidaro nuostabus mišrus brangakmenis, vadinamas Eilato akmeniu (pavadintas miesto, kuriame kadaise buvo kasamas, vardu). Legenda byloja, kad Eilato akmuo iš pradžių buvo kasamas karaliaus Saliamono kasyklose Afrikoje – iš dalies todėl jis yra nacionalinis Izraelio akmuo. Sodrios, ryškios mėlynos ir žalios chrizokolos spalvos primena žvilgsnį į žemės paviršių iš kosmoso.
Pirmą kartą chrizokolos pavadinimą akmeniui apibūdinti pavartojo graikų filosofas ir botanikas Teofrastas 315 m. pr. m. e. Žodis kilo iš graikiškų žodžių chrysos, reiškiančio auksą, ir kola, reiškiančio klijus, nes nuo seniausių laikų auksakaliai chrizokolą naudojo kaip lydmetalio, romėnų vadinto santerna, sudedamąją dalį aukso gabalėliams suvirinti. Šis įmantrus brangakmenis iš tiesų įkvėpė daugelio menininkų kūrybiškumą, nesvarbu, ar tai būtų senovės auksakaliai, naudoję jį kaip lydmetalį, ar Renesanso dailininkai, šlifavę jį kaip pigmentą dažams, ar šiuolaikiniai juvelyrinių dirbinių dizaineriai ir menininkai, įtraukę jį į savo dizainą.

Šis akmuo puikiai tinka prabangai. Neronas buvo Romos imperatorius ir gerai žinomas senovės Romos žaliųjų frakcijos globėjas. Šios senovės frakcijos buvo suskirstytos į keturias spalvas: raudoną, baltą, mėlyną ir žalią ir buvo elitiniai klubai, kuriems žmonės jautė ištikimybę labiau nei visiems kitiems. Jos rengdavo daugybę varžybų, pavyzdžiui, vežimų lenktynes, ir darydavo viską, kad jų klubas laimėtų ir įrodytų savo pranašumą. Žalioji frakcija buvo labiausiai dominuojantis klubas, todėl, kai Neronas turėjo dalyvauti lenktynėse kaip vežikas, jis cirko areną vietoj įprasto smėlio pabarstė maltais žalios spalvos chrizokolos milteliais.
Chrizokolį galima rasti visur, kur yra didelių vario telkinių, pavyzdžiui, Afrikoje, Meksikoje ir JAV Arizonos valstijoje (ten jis vadinamas apačių chrizokolį). Arizonos valstijoje randamas chrizokolis yra chrizokolis, turkio, jaspio, lazurito, malachito ir kvarco kristalų mineralų mišinys.

Chrizokolis yra švelniausias iš visų akmenų. Tai nėra didelės energijos akmuo, kaip kvarcas, rutilinis kvarcas ar dūminis kvarcas, ir, kitaip nei malachitas, azuritas ir lazuritas, jis neiškelia į paviršių užspaustų emocijų. Pagrindinis jo vaidmuo – raminti, nuraminti ir įkvėpti. Jau vien jo spalva yra raminanti – gili mėlynai žalia, kuri gali priminti tolimą kalno viršūnę arba ramybę jūros dugne.

Tūkstančius metų chrizokolis visame pasaulyje žinomas kaip raminantis susitaikymo ir užtikrintumo akmuo. Senovės Egipte jis buvo vadinamas “išminčių akmeniu”, nes derybų metu apsaugodavo ir padrąsindavo protą. Jį nešiojantys žmonės paprastai rasdavo protingų kompromisų ir sprendimų. Šis akmuo taip pat geba padėti smurtaujantiems žmonėms tapti jautresniems ir tolerantiškesniems, todėl Kleopatra, būdama ambasadore, visur, kur tik eidavo, nešiojo chrizokolos papuošalus.

Chrizokolis, asocijuojantis su ramybe, taika, intuicija, kantrybe ir besąlygiška meile, žinomas kaip gydomasis akmuo Amerikos indėnų kultūrose, kur jis buvo naudojamas organizmo atsparumui ligoms ir emocinei įtampai stiprinti. Jis taip pat tradiciškai buvo naudojamas siekiant sukelti ramius jausmus, kai yra sutrikimų, ir gali būti naudojamas vietai išvalyti arba asmens pusiausvyrai atkurti.

Chrizokolą taip pat verta nešioti, norint palengvinti jausmų ar kūrybiškumo raiškos sunkumus. Kartą per mėnesį chrizokolį reikėtų išvalyti nuo energijos, nuplaunant jį po šiltu tekančiu vandeniu ir per naktį įdėjus į dubenėlį su tikro hematito gabalėliu, kad jis įkrautų energiją.