Pseudomorfas – mineralas, susidaręs chemiškai ar struktūriškai pakeitus kitą medžiagą, tačiau išlaikęs pirminę išorinę formą. Nors pseudomorfai išoriškai atrodo kaip kristaliniai, paprastai jų vidus yra grūdėtas ir vaškinis, vidinė struktūra nėra taisyklinga; kristalinių pseudomorfų optinės savybės skiriasi nuo tų, kurių reikalauja jų išorinė forma. Jie išlaiko anksčiau egzistavusio mineralo, vadinamo protolitu, išorinę formą ir pavidalą, tačiau jų vidinė sudėtis pasikeitė į kitą mineralą, vadinamą neomorfu. Įsivaizduokite mineralą, dėvintį kaukę, kurio tikroji cheminė tapatybė paslėpta po gerai pažįstama forma. Dažnas pavyzdys – suakmenėjusi mediena, kurioje visos celiuliozės skaidulos pakeistos silicio dioksidu, net žievės skaidulos. Pseudomorfai gali susidaryti vienam mineralui nusėdus ant kito mineralo kristalų paviršiaus.
Pseudomorfizmo tipai
Protolito metamorfozė į pseudomorfą gali vykti įvairiais mechanizmais, todėl gali atsirasti įvairių tipų:
Substitucijos pseudomorfai
Tai labiausiai paplitę atvejai, kai protolitas palaipsniui ištirpsta molekulė po molekulės, o jo vietą tuo pat metu užima neomorfas. Įsivaizduokite tai kaip kruopštų plytų sienos atstatymą vieną po kitos, išsaugant bendrą struktūrą. Klasikinis pavyzdys – malachito pseudomorfas po azuritu, kai ryškiai mėlynas azuritas užleidžia savo formą tamsiai žaliam malachitui.
nuotr: Arkenstone, iRocks.com
Nusėdimo pseudomorfai
Kartais protolito žūtis atveria kelią naujam atsiradimui. Pirminiam mineralui ištirpus, ant likusios tuščios vietos nusėda naujas mineralas, sukurdamas pirminės formos, bet iš kitos medžiagos liejinį. Limonito pseudomorfai po piritu yra šios transformacijos pavyzdys, kai auksinis piritas virsta rūdžiu rudu limonito apvalkalu.
A) Pseudomorfizmas inkrustacijos būdu
B) Pseudomorfizmas dėl infiltracijos
Nuotrauka: Veinricho mineralai
Alteracijos pseudomorfai
Ne visos transformacijos apima visišką ištirpimą. Kai kuriais atvejais mineralas chemiškai ar struktūriškai pasikeičia neprarasdamas savo bendros formos. Galvokite apie tai kaip apie namo remontą, kurio metu išsaugomas pirminis plotas. Kalcito pseudomorfai po aragonitu atstovauja tokio tipo pokyčiams, kai aragonitas pertvarko savo vidinę struktūrą ir tampa kalcitu, išlaikydamas savo kristalo formą.
A) Paramorfizmas
B) su sudedamųjų dalių praradimu
C) su sudedamųjų dalių prieaugiu
D) keičiantis sudedamosioms dalims
Alteracijos pseudomorfai
Panašiai kaip ir substitucijos pseudomorfai, alteracija apima dalinį pradinio mineralo (protolito) virsmą nauju mineralu (neomorfu). Tai įvyksta, kai protolite vyksta cheminė reakcija, dažnai atviruose paviršiuose, dėl kurios pasikeičia sudėtis, tačiau išlieka pirminė kristalinė forma. Pseudomorfo branduolyje vis dar gali būti nepakitusios protolito medžiagos.
Paramorfai
Ypatingos rūšies pakitimų pseudomorfai – paramorfai (dar vadinami alomorfais) – keičiasi molekuliniu lygmeniu. Jie išlaiko savo pradinę formą ir cheminę sudėtį, tačiau pasižymi kitokia molekuline struktūra. Paprastai tai susiję su protolito pakeitimu vienu iš jo dimorfų – mineralų, kurių cheminė formulė tokia pati, bet skiriasi atomų išsidėstymas. Kaip pavyzdį galima paminėti brokito pseudomorfus po rutilu, kurių abiejų formulė yra TiO₂.
Epimorfai
Skirtingai nuo substitucijos ar alteracijos, epimorfai nesusiję su protolito medžiagos pakeitimu. Vietoj to pirminis mineralas padengiamas kitu mineralu arba užpildo ištirpusio mineralo paliktą formą. Originalas gali ištirpti arba neištirpti, o ištirpimo atveju susidaręs pseudomorfas kartais vadinamas “liejiniu”.
Sudedamosios dalies praradimas
Šiuo atveju protolitas praranda elementą ar junginį, pakeičia jo sudėtį, bet išlaiko formą. Pavyzdžiui, kupritas netenka deguonies ir susidaro varis.
Sudedamosios dalies pridėjimas
Įvyksta priešinga situacija, kai protolitas įgyja elementą ar junginį. Pavyzdžiui, anhidritas, įgavęs vandens, tampa gipsu.
Keitimasis sudedamosiomis dalimis
Protolitas ir kitas mineralas apsikeičia elementais arba junginiais, todėl sukuriama nauja sudėtis, o forma išlieka nepakitusi. Šį procesą iliustruoja skalūnas, kuris praranda kalio silikatą ir įgavęs vandens, tampa kaolinitu.
Dažnai pseudomorfai turi daugiau nei vienos iš šių pateiktų klasių požymių.
Pseudomorfų svarba
Šie užmaskuoti mineralai yra ne tik geologinės keistenybės. Jie suteikia vertingų įžvalgų apie:
Paleoaplinkos sąlygas: Pseudomorfų susidarymo mineralai gali atskleisti aplinkos, kurioje jie susidarė, temperatūrą, slėgį ir cheminę sudėtį.
Mineralizuojančius skysčius: Pseudomorfų sudėties tyrimas gali padėti išsiaiškinti, kokie skysčiai pernešė ir nusodino juose esančius mineralus.
Geologiniai procesai: Skirtingi pseudomorfų tipai rodo tam tikrus geologinius įvykius, pavyzdžiui, atmosferos procesus, hidroterminius pokyčius ar metamorfizmą.
