Hobos meteoritas, esantis netoli Grootfonteino (Namibija), yra didžiausias žinomas meteoritas Žemėje tiek pagal masę, tiek pagal tūrį. Hobos meteoritas, kurį 1920 m. atrado ūkininkas, ardamas savo lauką, yra retas ataksito – geležies meteorito, turinčio didelį nikelio kiekį, – pavyzdys.
Šį meteoritą, kurio masė siekia apie 60 tonų, daugiausia sudaro geležis (apie 84 %) ir nikelis (16 %). Jo matmenys yra maždaug 2,7 x 2,7 m, o aukštis – apie 0,9 m. Hobos meteoritas išsiskiria ne tik savo dydžiu, bet ir tuo, kad nesukūrė smūgio kraterio. Mokslininkai mano, kad jo plokščia forma ir galbūt mažas nusileidimo kampas galėjo leisti jam perskrieti atmosferos viršų kaip plokščiam akmeniui per vandenį, o tai gerokai sumažino jo greitį prieš jam atsitrenkiant į žemę.
Pavadinimas “Hoba” kilo nuo ūkio, kuriame jis buvo rastas, ir nuo pat atradimo išliko toje pačioje vietoje. Dėl savo dydžio jį perkelti buvo nepraktiška. Meteoritas yra svarbus turistų traukos objektas ir mokslinio susidomėjimo šaltinis. Jis suteikia vertingų žinių apie dangaus kūnų sudėtį ir ankstyvąją Saulės sistemą.
Jo buvimas Žemėje suteikia retą ir apčiuopiamą ryšį su kosmoso paslaptimis, todėl jis yra unikalus ir vertingas mokslininkų tyrimo objektas, kuriuo žavisi lankytojai iš viso pasaulio.
Fizinės savybės
Hobos meteoritas išsiskiria dideliu dydžiu ir unikaliomis fizinėmis savybėmis, todėl kelia didelį mokslininkų susidomėjimą ir smalsumą. Štai keletas pagrindinių jo fizinių savybių:
Hobos meteorito išskirtinis dydis ir sudėtis, taip pat netipinis smūgio kraterio nebuvimas daro jį retu ir vertingu mokslinio tyrimo ir visuomenės susidomėjimo objektu. Jo buvimas yra tiesioginis ryšys su kosmoso paslaptimis ir ankstyvąja mūsų Saulės sistemos istorija.
Stebina tai, kad šis meteoritas nėra apsuptas kraterio. Tokio dydžio objektai turėtų praskrieti pro atmosferą labai dideliu greičiu ir atsitrenkti į Žemę su pakankama jėga, kad išmuštų nemažą kraterį. Aplink meteorito buvimo vietą nėra jokio kraterio. Tai rodo, kad jis nukrito į Žemę mažesniu greičiu, nei tikėtasi. Kai kurie mokslininkai mano, kad plokščia objekto forma galėjo lemti mažą jo greitį smūgio metu.
